2017-03-09 12:09:58




2017-01-12 14:20:58
Mieli Miuncheno lietuviai, su džiaugsmu pranešame, jog nuo sausio 15 d. (pirmas susitikimas ir yra sausio 15 d.) pradės veikti nauja paauglių grupė




2017-01-05 12:21:11
PLB – ne monologas, o dialogas

http://pasauliolietuvis .lt/plb-ne-monologas-o-dialogas/
  



Irma Petraitytė-Lukšienė. „Bendruomenės kuriasi natūraliai, nes tam yra poreikis,“ – tai dr. Sandros Petraškaitės-Pabst mintis, išsakyta kasmetiniame Vokietijos Lietuvių Bendruomenės suvažiavime, įvykusiame Berlyne lapkričio 11–13 dienomis. Į suvažiavimą susirinko lietuvių bendruomenių lyderiai iš Štutgarto, Hamburgo, Miuncheno, Hiutenfeldo ir kitų Vokietijos miestų. Tokie susitikimai turi senas tradicijas. Jie vyksta jau apie 50 metų.



                                      pranešimą skaitė žurnalistas ir TV laidų vedėjas Andrius Tapinas

„Kaip kursime naująją Lietuvą, kartu ar atskirai?“ – klausė savo pranešime garsus Lietuvos žurnalistas ir TV laidų vedėjas Andrius Tapinas. Jis analizavo aktualias Lietuvos problemas, Lietuvos ir užsienio lietuvių santykį bei kėlė klausimą, ko Lietuva tikisi iš emigrantų. Tarp pagrindinių Lietuvos problemų jis paminėjo nežinomybę po šiais metais spalio mėnesį įvykusių rinkimų, Lietuvos vizijos nebuvimą, neinvestavimą į žmogų, migraciją ir su ja susijusį regionų ištuštėjimą, patogų užsienio lietuvių nematymą bei lietuvių bendruomenių potencialo neišnaudojimą. A. Tapinas skatino kalbėtis apie tai, kaip būtų galima išsireikalauti iš Lietuvos politikų dėmesio, kokius bendrus projektus būtų galima vykdyti, kokiais būdais pritraukti daugiau emigravusių lietuvių į savo gretas Lietuvoje, kaip kalbėtis ir sudominti jaunąją kartą. O ko gi Lietuva tikisi iš emigrantų? Pasak žurnalisto, Lietuva tikisi emigrantų grįžimo. Ji taip pat tikisi balsų rinkimuose (paradoksas, kad politikai aplanko užsienio lietuvius likus tik trims mėnesiams iki rinkimų). Andrius Tapinas pabrėžė, jog būtų itin naudingas dialogo stiprinimas tarp Lietuvos ir Vokietijos lietuvių bendruomenių, ypač tarp regioninių bendruomenių. Kartu jis negailėjo kritikos pačioms lietuvių bendruomenėms kalbėdamas apie skaičiais ir efektyvumu pagristų programų trūkumą. Gana svarbus reiškinys, turintis įtakos Lietuvos ir užsienio lietuvių santykiams, yra televizijos laidos apie emigravusius lietuvius. Andrius Tapinas pažymėjo, jog Lietuvos žiniasklaida, pavyzdžiui, TV laida „Emigrantai“, kuria tam tikrus užsienio lietuvių stereotipus. Būtų galima A. Tapinui paantrinti priduriant, jog šitos tikslingai apie užsienyje gyvenančius lietuvius kuriamos laidos (tarp jų ir „Pasaulio lietuvių žinios“), skirsto lietuvius į „mes“ (lietuviai Lietuvoje) ir „jie“ (lietuviai ne Lietuvoje). Toks požiūris prie lietuvių vienijimo neprisideda.
Susitikimo Berlyne metu buvo kalbama ir apie lituanistinį švietimą. Daugiakalbystės teorijų ekspertė dr. Sandra Petraškaitė-Pabst pasakojo apie strategijas, kurios lemia paveldėtos kalbos išlaikymą svetur, būtent aplinkos požiūrį į kalbos naudingumą ir prestižiškumą, reguliarų kalbos girdėjimą, įsitraukimą į emocingas ir žaismingas veiklas, susijusias su gimtąja kalba, taip pat apie knygų skaitymą bei filmų žiūrėjimą gimtąja kalba. Mokslininkė pažymėjo, jog nauja vaikų karta skaito per daug paviršutiniškai, todėl jie nebemoka užduoti klausimų. Jiems trūksta gilesnio turinio suvokimo, kuris kaip tik ir veda prie gilesnio mąstymo ir gilesnių vertybių. Ji rekomendavo atkreipti dėmesį į naujausias lietuvių kalbos mokymo priemones, tokias kaip platforma e.mokykla.lt, kelionės į Lietuvą, laiškai iš Lietuvos… „Lituanistiniam švietimui yra natūralesnis globalios Lietuvos konceptas,“ – pažymėjo dr. Sandra Petraškaitė-Pabst.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) yra Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių į Vakarus kūrinys. Pasibaigus karui, Vakarų Europoje liko apie 80 000 lietuvių tremtinių pabėgėlių. Pasak istoriko ir sociologo dr. Vinco Bartusevičiaus, įkuriant PLB buvo iškelti du pagrindiniai tikslai: išlaikyti lietuvybę ir kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės. Šiandien požiūris į bendruomenę keičiasi. Ir turi keistis. Mes, Miuncheno Lietuvių Bendruomenės atstovai, bendruomenę matome kaip organizaciją, turinčią gilias šaknis ir labai įdomius, aktyvius, įvairias patirtis ir specialybes turinčius žmones. Iš šiandieninės perspektyvos suprantame lietuvių bendruomenę kaip platformą, kurioje žmonės, turintys bendras vertybes ir bendrus sąlyčio taškus, susitinka tam, kad rengtų bendrus projektus, keltų klausimus, diskutuotų, kritikuotų. Kaip sakė Leonidas Donskis, kiekvienam lietuviui, išvykusiam į kitą šalį, būtina platforma savirealizacijai ir pripažinimui – tam, kad žmogus jaustųsi visavertis. Bendruomenė ir galėtų būti tam tinkama organizacija. Bendruomenėse slypi didelis potencialas turėti balsą ir įtaką visuomenėje, ir jis iki šiol nėra pažadintas. Lietuvių bendruomenių veiklos visame pasaulyje vis dar per daug koncentruojasi tik į savo etnokultūrinį palikimą kaip pagrindinį (vienintelį) metodą išsaugoti santykį su Lietuva. Taip pat žmonės per daug izoliuojasi savo bendruomenėse, domisi tik savo pačių temomis bei problemomis – tokios organizacijos neįdomios nei Vokietijai, nei jokiai kitai valstybei.
Taigi Miuncheno Lietuvių Bendruomenės tikslas yra ne tik sujungti angažuotus lietuvius Miunchene, ne tik kurti dialogą su Lietuvos akademikais ir politikais, tačiau iš esmės stiprinti ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos politinių, mokslinių bei pilietinių organizacijų, šitaip prisidedant prie abiejų šalių komunikacijos ir kooperacijos stiprinimo. Lietuvių bendruomenės visame pasaulyje galėtų daugiau kooperuotis su to miesto, tos šalies savivaldybėmis, universitetais, politinėmis partijomis, socialinėmis bei pilietinėmis organizacijomis. Lietuvos patirtis vertinga įvairiais aspektais, pavyzdžiui, politinių bei ekonominių krizių įveikimas, lietuviškos diasporos transformacija nuo Antrojo pasaulinio karo iki šių dienų (pabėgėlių krizės atžvilgiu ši tema yra ypač svarbi) ar Lietuvos tiesioginių santykių su Rusija geopolitika. Užsienyje gyvenantys lietuviai galėtų ypač efektyviai prisidėti prie kovos su Rusijos propaganda bendraudami su vietine valdžia, žiniasklaida, švietimo įstaigomis ir šitaip parodydami mūsų, lietuvių, poziciją. Taip būtų galima stiprinanti dialogą tarp valstybių ir, svarbiausia, atstovauti Lietuvai ne kaip pagalbos prašytojai, o kaip aktyviai, oriai Europos Sąjungos ir pasaulio valstybei.

Irma Petraitytė-Lukšienė
Miuncheno Lietuvių Bendruomenės pirmininkė,
Miuncheno Ludwigo Maximiliano universiteto doktorantė ir dėstytoja
Marytės Šmitienės nuotr.
Straipsnis spausdintas žurnalo „Pasaulio lietuvis“  2016 m.  gruodžio numeryje (10/552)
pasauliolietuvis.lt

2016-11-23 14:58:52
Nikolausmarsch 2016

Šeštadienį, lapkričio 19. d, Miuncheno lietuvių bendruomenė dalyvavo žygyje "Nikolausmarsch", kuris įvyko kooperacijoje su Vokietijos rezervistais (Verband der Reservisten der Deutschen Bundeswehr e.V.). Apie šį žygį ir įspūdžius galite daugiau paskaityti rezervistų internetinėje svetainėje:

https://www.reservistenverband.de/Regional/6065651004/evewa2.php?menu=6002&newsid=36 230&&gliederung=6065651004/

arba  tiesiog čia:

Der Münchner Nikolausmarsch hat eine alte Tradition, er existiert seit über 35 Jahren. Auch am 19. November 2016 führte die Marschgruppe Oberbayern/Bayern den Nikolausmarsch in München durch. Zur Veranstaltung hat OFw d. R. Franz Jablonsky die Reservisten der Deutschen Bundeswehr, aktive Soldaten, Bundespolizisten und zivile Gäste herzlich eingeladen. Von Deutsches Museum bis zu Unterhaching mussten die Teilnehmer 18 Kilometer bewältigen – mit dabei wie bei den meisten Märschen auch unser litauischer Kamerad Mindaugas Luksys.



Auch bei der Litauischen Gemeinschaft München wurde die Veranstaltung als Freundschaftsprojekt beworben.



Deren Vorsitzende Irma Petraityte-Luksiene sagte nach ihrer Teilnahme: „Ich würde sehr gerne auch in der Zukunft mit den Reservisten der Deutschen Bundeswehr zusammen wandern. Diese Wanderung war für mich nicht nur ein Spaziergang in der Natur. Viel mehr schätzte ich auch den sozialen Kontakt mit den Reservisten. Gemeinsame Gespräche fand ich besonders anregend. Das Themenspektrum reichte von aktuellen geopolitischen Situationen bis zu den Fragen der Bedeutung des gemeinschaftlichen Lebens innerhalb einer Gruppe. Auch der Mehrwert einer starken Beziehung zwischen Generationen war ein Thema. Es war interessant zu erleben, wie innerhalb von unterschiedlichen Berufsgruppen (Ingenieurwesen, Chemie, Telekommunikation) gemeinsame Themen und ein Gemeinschaftsgefühl entsteht. Obwohl ich zum ersten Mal mit den Reservisten unterwegs war, fühlte ich mich herzlich aufgenommen.“